Sausio 13 d. Perekšlių padalinio teatras „Saulėgrįža“ dalyvavo Laisvės Gynėjų dienai skirtame renginyje Ramygalos kultūros centre. Kasmet, minėdami šią svarbią datą, pelnytai lenkiamės didvyriams, laisvės gynėjams, sumokėjusiems pačią aukščiausią – gyvybės kainą, lenkiamės visiems buvusiems vienybėje, ginant teisę būti, tačiau be lyderių, be dvasinių vedlių, tos vienybės ir sutelktumo – nepasieksi…. Į išsilaisvinimą kantriai buvo eita visą 50-metį… Tad, išreikšdami didžiulį dėkingumą mūsų tautos laisvės šaukliui poetui Justinui Marcinkevičiui, keliavome į jo minčių lobyną, į 1969 m. sukurtą „Pradžios poemą“. Jei reiktų pasaulį kurti iš naujo, nuo ko pradėtume? Turbūt nuo paprastų dalykų. Nuo žemės. Nuo darbo. Nuo duonos, šiame kūrinyje duona yra ne buitis, o būties matas.. Tai kasdienis įsipareigojimas gyvybei. Atminčiai, dabarčiai ir ateičiai…
Sausio tryliktos naktis buvo tokia pati riba. Žmonės stovėjo ne dėl šlovės. Jie stovėjo saugodami tai, kas kasdieniška ir trapu — savo kalbą kalbą, teisę rytoj laužti ir dalytis duona savo žemėje. Tą naktį nebuvo herojų pagal titulą — buvo žmonės, kurie pasirinko būti. Būti ten, kur pavojinga. Būti ten, kur sprendžiasi ne tik valstybės, bet ir žmogaus vertė. Laisvė nebuvo pažadėta — ji buvo ginama ne ginklu, o daina, nežinant ar bus išsaugota. Tuomet buvo aišku, kad pasaulis laikosi ne ant smurto ir jėgos, o ant atsakomybės ir vienybės.
Alegorinė drama „Jei reiktų pasaulį kurti iš naujo“ — tai nėra pasakojimas apie praeitį. Tai kelionė į vidinę būseną, kurioje žmogus tampa pradžia. Tai istorinės atminties ir sąžinės susitikimas.
Dėkojame šeimininkams už svetiną priėmimą.
Nuotraukos Rūtos Kubiliūnienės-Bogdanovos
Meno vadovė Audronė Palionienė
