Diena pripildyta nenusakomai TIKRO GERUMO. Kai įeini ir tiesiog fiziškai jauti žmogišką šilumą, tokį jaukumą, kurį patiri sugrįžęs į savo senelių namus, kai aplinkui klega vaišingos tetos, kai nusidriekia ilgas stalas ir po dvasinių vaišių pakvimpa čia ir dabar ruošiamas maistas. Po spektaklių susėdimas užstalėn ir klegėjimas, dalijimasis istorijom, legendom, anekdotais ir atsisveikinimo daina… Jausmas lyg būtum sudalyvavęs bendruomenės mišiose, išgyventa ir išpažintis per spektaklį, ir pakylėjimas po jo ir pasidalijimas duona – dvasine ir žemiškąja. Ačiū šeimininkams ir visiems kartu buvusiems už tą paprastą, tikrą nuoširdumą, kuris ir už deimantus (kurių, pasak archeologų, Veprių gelmėse esama) daug vertingesnis, nes jis augina GĖRĮ…
P.s. O jau lietinių bynų gardumėlis – su mėsa ir daržovėm, su varške, su obuoliene, su pagardais… 

Tiesiog žodžiais viso to nenusakysi, reikia patirti. Rekomenduojam VEPRIUS ir jų KULTŪRĄ.
O už nuotraukas AČIŪ Daliai Ziemelienei (Rokiškio k.c. Bajorų teatras) – tai dar vienas draugiškumo spindulys, kai kolegoms rūpi ne tik pasižiūrėti, bet ir įamžinti, kad pasidalintų.
Puiki šventė, malonus bičiulių susitikimas!
Nuotraukos ir informacija meno vadovės Audronės Palionienės






