Važiavom į Biržus tais pačiais keliais, kuriais kadais Jurgis Bielinis gabeno uždraustas lietuviškas knygas, kad jo vardu pavadintoje bibliotekoje, gyvu vaizdu perteiktume knygnešių vargus ir rūpesčius. Tai buvo dovana JO gimtadienio proga. Kovo 16-ta Knygnešio diena. J. Bielinis draudžiamais lietuviškais raštais aprūpindavo Joniškėlio, Linkuvos, Pasvalio, Pumpėnų, Pušaloto, Rozalimo, Saločių, Smilgių, Vaškų parapijas, nuveždavo į Jelgavą, Rygą. Išliko Biržų evangelikų reformatų kunigo Povilo Jakubėno prisiminimai, kad 1887 metais, parvažiavus iš Jelgavos gimtinėn Vaitkūnų kaime Kalėdų atostogų, Jakubėnų namus aplankęs J. Bielinis ir palikęs maišą lietuviškų knygų, o Jelgavoje įsikūrusiai slaptai vyresnių klasių lietuvių moksleivių organizacijai „Kūdikis“ 1892 metais atvežęs visą vežimą lietuviškos spaudos.1885 m. įkūrė ir vadovavo Panevėžio krašto Garšvių knygnešių draugijai. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje sukūrė draudžiamos spaudos platinimo tinklą, apėmusį ir Latgalą. Per 31-erius aktyvios veiklos metus vienas arba su talkininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų spaudinių, tuomet išspausdintų Mažojoje Lietuvoje. Caro žandarams ir pasienio sargybiniams buvo įkliuvęs 5 kartus, bet buvo sumanus ir drąsus, todėl pavykdavo ištrūkti. Už jo sugavimą valdžia buvo paskyrusi didelę premiją. Savojo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“. Mirė 1918 m. sausio 18 d., eidamas pėsčiomis į Vilnių, į Lietuvių konferenciją, kuri Nepriklausomybės reikalavimą paskelbė bendru visos tautos reikalu. Iki Nepriklausomybės akto paskelbimo buvo likęs tik mėnuo… (Kolektyvo vadovė Audronė Palionienė)
